Flisas, sintetinis audinys iš poliesterio pluošto, pasižymi pūkuota struktūra, lengvumu ir puikia šilumos izoliacija. Būtent šios savybės padarė jį viena populiariausių medžiagų tiek lauko drabužiams, tiek namų tekstilei. Tačiau ne kiekvienas flisas vienodas, o tinkamo tipo pasirinkimas tiesiogiai lemia komfortą ir funkcionalumą.
Renkantis fliso gaminį dažnai kyla klausimų: kuo skiriasi polar fleece nuo mikrofleece? Ar flisas šiltesnis už vilną? Kaip jį prižiūrėti, kad nesusipūkuotų? Atsakymai apie fliso rūšis, jų savybes, pranašumus bei trūkumus ir praktinius priežiūros patarimus padės išsirinkti tinkamiausią variantą bet kuriam sezonui.
Flisas yra sintetinis audinys, gaminamas iš poliesterio pluošto megzimo ir mechaninio šukavimo būdu. Būtent šukavimo procesas suteikia flisui charakteringą minkštą, pūkuotą paviršių, kuris efektyviai izoliuoja šilumą.
Dažna klaida manyti, kad flisas ir poliesteris yra tas pats. Poliesteris yra žaliava, o fliso audinys yra konkretus audinio tipas su savita tekstūra. Iš to paties poliesterio pluošto gaminami ir visiškai skirtingi audiniai, pavyzdžiui, šifonai ar satinai, tačiau tik flisas turi tą būdingą pūkuotą struktūrą.
Fleece medžiagą 1979 m. sukūrė amerikiečių kompanija Malden Mills (dabar žinoma kaip Polartec) kaip sintetinę alternatyvą vilnai. Naujasis audinys greitai išpopuliarėjo tarp lauko sporto entuziastų, nes buvo žymiai lengvesnis ir greičiau džiūvo nei natūrali vilna.
Dėl pavadinimo: flisas ir flysas yra to paties audinio pavadinimai lietuvių kalboje, abu vartotini. Flišas reiškia visiškai ką kita, tai geologinė uolienų formacija, su audiniu neturinti nieko bendro.
Fliso medžiaga skirstoma į kelias pagrindines rūšis, kurios skiriasi tankiu (g/m²), storiu ir paskirtimi. Pagrindiniai tipai: polar fleece, mikrofleece, sherpa fleece ir techninis flisas su vėjo apsaugos membrana. Tinkamą rūšį lemia planuojama veikla ir sezonas.
Tai standartinis fliso tipas, kurio tankis siekia 200–300 g/m². Polar fleece pasižymi geriausiu balansu tarp šilumos izoliacijos ir svorio, todėl tinka plačiausiam pritaikymų spektrui: džemperiams, striukėms, liemenėms ir pledams.
Dėl šio universalumo polar fleece yra populiariausia fliso rūšis pasaulyje. Audinys pakankamai storas, kad šildytų vėsiu oru, bet nėra per sunkus aktyviam judėjimui ar kasdieniam dėvėjimui.
Mikrofleece audinio tankis siekia 100–150 g/m², todėl jis puikiai tinka kaip termoreguliuojantis apatinis sluoksnis po striuke ar vėjo nepralaidžia membrana. Plonas profilis nevaržo judesių ir efektyviai transportuoja drėgmę nuo kūno, kas ypač aktualu bėgiojant, žygiuojant ar slidinėjant.
Šis fliso tipas dažniausiai naudojamas termorūbuose moterims ir sportinėje aprangoje, kur lengvumas ir greitas džiūvimas yra esminiai kriterijai.
Sherpa fleece imituoja avinėlio vilnos tekstūrą, todėl jis storesnis ir vizualiai šiltesnis nei standartinis polar fleece. Dažniausiai naudojamas kaip striukių pamušalas, pledų vidinė pusė ar jaukių namų tekstilės gaminių pagrindas.
Techninis flisas su vėjo apsaugos membrana (windbloc tipo) skirtas lauko sportui. Papildomas sluoksnis blokuoja vėją, išlaikydamas flisui būdingą kvėpuojamumą.
Perdirbto poliesterio flisas gamybai naudoja antrines plastiko žaliavas, PET butelius. Tai sumažina pirminių išteklių poreikį, tačiau mikroplastiko emisijų problema skalbiant išlieka aktuali ir šiam audinio tipui.
Nors fliso rūšys skiriasi tankiu ir paskirtimi, visos jos veikia tuo pačiu principu. Fliso audinio šilumos paslaptis slypi pūkuotoje struktūroje: mechaniškai šukuoti poliesterio pluoštai sukuria tūkstančius smulkių oro kišenių, kurios izoliuoja kūno šilumą ir neleidžia jai išsisklaidyti. Tuo pačiu fizikiniu principu veikia pūkai ir vilna.
Be šilumos izoliacijos, fliso audinys pasižymi ir kitomis praktiškomis savybėmis:
Tačiau flisas turi ir aiškių trūkumų. Po pakartotinių skalbimų audinio paviršiuje atsiranda pūkavimasis (pilling), kuris blogina išvaizdą. Sintetiniai pluoštai kaupia statinį elektros krūvį, o be papildomo viršutinio sluoksnio flisas lengvai praleidžia vėją.
Ekologiniu požiūriu fliso audinys kelia rimtą problemą: skalbiant poliesterio pluoštai išskiria mikroplastiko daleles, patenkančias į vandens telkinius. Perdirbto poliesterio flisas sumažina pirminės žaliavos poreikį, bet mikroplastiko emisijos išlieka nepriklausomai nuo žaliavos kilmės.
Vienareikšmio atsakymo nėra, nes kiekviena medžiaga pranašesnė skirtingose situacijose. Fliso audinys šildo net sušlapęs ir džiūsta kelis kartus greičiau nei vilna, todėl geriau tinka aktyviam sportui ir kintančioms oro sąlygoms. Vilna natūraliai reguliuoja kūno temperatūrą ir kaupia mažiau kvapų.
Pagal svorį flisas aiškiai laimi: jis suteikia panašią šilumos izoliaciją būdamas žymiai lengvesnis. Fliso priežiūra paprastesnė, o kaina prieinamesnė. Vilna, kita vertus, pasižymi natūraliu antibakteriniu poveikiu ir geriau kvėpuoja esant pastoviai temperatūrai.
Praktikoje pasirinkimas priklauso nuo veiklos. Žygiams, bėgiojimui ar slidinėjimui flisas pranašesnis dėl lengvumo ir greito džiūvimo. Kasdieniam dėvėjimui mieste vilna siūlo didesnį komfortą. O aukštos kokybės fliso drabužiai, pavyzdžiui, skandinaviškų prekių ženklų kaipEndurance lauko apranga arWeather Report kolekcija, kokybe priartėja prie vilnos, bet kainuoja prieinamiau.
Fliso audinio pritaikymas apima tris pagrindines sritis: aprangą, namų tekstilę ir rankdarbius.
Drabužių segmente fliso medžiaga dažniausiai naudojama džemperiams, striukėms, liemenėms, kepurėms ir pirštinėms gaminti. Dėl lengvumo ir greito džiūvimo flisas taip pat populiarus sportinėje aprangoje, ypač tarp bėgikų ir žygeivių. Platųfliso džemperių pasirinkimą vyrams irdžemperius moterims siūlo skandinaviški Norre prekių ženklai.
Namų tekstilėje flisas naudojamas pledams, pagalvėlių užvalkalams ir antklodžių pamušalams. Pūkuota struktūra suteikia jaukumo pojūtį, o lengva priežiūra daro fliso gaminius praktiškais kasdieniam naudojimui.
Flisas rankdarbiams ypač vertinamas dėl vienos savybės: pjaustant jis nebyra ir netrūnija kraštai. Ši medžiaga puikiai tinka pradedantiesiems, kurie siuva vaikų žaislus, pledukus ar kepures be sudėtingo kraštų apdorojimo.
Tinkama priežiūra leidžia fliso drabužiams tarnauti daugelį sezonų. Fliso audinį rekomenduojama skalbti 30 °C temperatūroje, naudojant švelnaus skalbimo režimą ir skystus skalbiklius be audinių minkštiklių. Minkštikliai dengia poliesterio pluoštus plėvele, kuri naikina pūkuotumą ir mažina šilumos izoliacines savybes.
Prieš skalbimą fliso gaminį verskite išvirkščia puse į išorę. Tai apsaugo išorinį paviršių nuo trinties su kitais audiniais, todėl pūkavimasis (pilling) sumažėja. Skalbkite flisą kartu su kitais sintetiniais audiniais, vengdami gaminių su kietais užtrauktukais ar lipniais užsegimais, kurie mechaniškai gadina pluoštus.
Džiovinti fliso gaminius geriausia natūraliai, pakabintus vėsioje vietoje toliau nuo tiesioginės saulės. Būgniniai džiovintuvai ir aukšta temperatūra gali deformuoti sintetinius pluoštus. Flisas džiūsta greitai savaime, todėl papildomas karštis tiesiog nereikalingas.
Taip, flisas ir flysas yra to paties sintetinio audinio pavadinimai lietuvių kalboje. Abu terminai vartotini. Flišas, priešingai, žymi geologinę uolienų formaciją ir su audiniu nesusijęs.
Pasirinkimas priklauso nuo paskirties: plonas mikrofleece (100–150 g/m²) tinka apatiniam sluoksniui, vidutinis polar fleece (apie 200 g/m²) kasdieniam dėvėjimui, o storas flisas (300+ g/m²) geriausiai tinka šaltam orui ir pledams.
Ne, fliso audinys nėra vandeniui atsparus. Jis atstumia nedidelį drėgmės kiekį, tačiau permerktas sušlampa. Fliso privalumas: džiūsta kelis kartus greičiau nei vilna ar medvilnė. Lauko veiklai flisą rekomenduojama derinti suvandeniui atsparia striuke.
Pagrindiniai fliso trūkumai: pūkavimasis (pilling) po pakartotinių skalbimų, statinio elektros krūvio kaupimas, vėjo pralaidumas be papildomo sluoksnio ir mikroplastiko dalelių išskyrimas skalbiant.
Prekių pristatymas 2-5 d.d.
Nemokamas pristatymas nuo 50 Eur
Prekių grąžinimo garantija per 14 d.